Banda
Laikas: apie Staliną pradedu pasakojimą… · перевод (Lietuvių) · раздел 8 из 9
Перевод исходного произведения; точность перевода оценивается отдельно.
Banda
Banda mes, mūsų milijonai, Drauge mes ganomės ir bliaunam, Dėl nieko nesigailim niekada. Avių banda – ar mūs lemtis tokia?
Į aptvarą mus gena – skubam aptvaran. Mus varo į ganyklą – skubam į ganyklą. Įstatymas juk pagrindinis[67] – būti bandoje; Baisu tik viena – iš bandos iškristi.
Kuomet ateina laikas – veda mus nukirpti; Kodėl mus kerpa – šito nesupratam. Bet kerpa juk visus, tad dėtis nėra kur, Nors ši procedūra ir nemaloni mums.
O piemenims valdyti skirta mus... Kažkoks ten raitelis prajodamas mums šaukė, Atseit raganius pavertė mus avinų banda. Bet kamgi mums žinoti verta, Kad mes, tik jo pikta valia, Į avinus pavirtom iš žmonių?
Kokia sultinga ir traški ganykloje žolė; Koks šaltas ir gaivus šaltiniuose vanduo; Kam mums žinoti apie burtus ir kerus, Kai sapnas toks saldus pakrūmės vėsoje?
Taip, mūsų šonus plaka ir piemens botagas, Ir kas baisaus: nereikia atsilikti nuo bandos; O mūs gardai užtat labai tvirtai suręsti, Ir budrūs piemenys mus saugo nuolatos.
Bet vakar vakare, pradingo avys dvi; O nuo to laužo, kurį piemenys užkūrė, Pasklido kvapas – keistas, ir baugus; Tikriausiai, tas avis už nuodėmes vilkai surijo! O tai juk daug baisiau, negu paiki kerai.
Banda mes, mūsų milijonai, Mes einame kinkuodami ragais, Nebaisūs mums nei burtai, nei raganiai. Mes – avinai. Ir kągi padaryti jie mums gali?
Kaip parodė istorinė patirtis, daug ką galima padaryti su žmogaus pavidalo „avinais“ – minia nerūpestingų išlaikytinių-individualistų. Ir tai vyko ir vyksta ne savaime be kieno nors kryptingos piktą lemiančios valios pastangų:
„1936 m., jeigu atsimenate, teismo procese Kamenevas[68] ir Zinovjevas[69] ryžtingai neigė turį kokią nors politinę platformą[70]. Jie turėjo visas galimybes teismo proceso metu paskleisti savo politinę platformą. Vienok jie to nepadarė, pareiškę, kad jie jokios politinės platformos neturi. Negali būti abejonių, kad jie melavo, neigdami jų platformos buvimą. Dabar net akli mato, kad jie turėjo savo politinę platformą. Tačiau kodėl jie neigė bet kokios jų politinės platformos buvimą? Todėl, kad jie bijojo pademonstruoti savo tikrąją kapitalizmo restauracijos TSRS-oje platformą, baimindamiesi, kad tokia platforma darbo klasėje iššauks pasibjaurėjimą.
Teismo procese 1937 metais Piatakovas, Radekas ir Sokolnikovas stojosi į kitokį kelią. Jie neneigė politinės platformos buvimo pas trockistus ir zinovjevcus. Jie pripažino, kad egzistuoja apibrėžta politinė platforma, pripažino ir paskleidė ją savo parodymuose. Tačiau paskleidė ją ne tam, kad pakviestų prie jos darbininkų klasę, pakviestų liaudį palaikyti trockistinę platformą, o tam, kad prakeikti ir pasmerkti ją, kaip platformą antiliaudišką ir antiproletarišką. Kapitalizmo restauracija, kolūkių ir tarybinių ūkių likvidavimas, eksploatacijos sistemos atkūrimas, sąjunga su fašistinėmis Vokietijos ir Japonijos jėgomis, tam kad priartinti karą su Tarybų Sąjunga, kova už karą prieš taikos politiką, teritorinis Tarybų Sąjungos padalijimas, atiduodant Ukrainą vokiečiams, o Primorę japonams, ruošimas karinio Tarybų Sąjungos pralaimėjimo, priešiškų valstybių užpuolimo atveju, ir kaip tokių uždavinių pasiekimo sąlyga – kenkėjiškumas, diversijos, individualus teroras prieš tarybinės valdžios vadovus, špionažas japonų-fašistų jėgų naudai, – tokia Piatakovo, Radeko, Sokolnikovo išplėtota šiandieninio trockizmo politinė platforma. Suprantama, kad tokios platformos neslėpti nuo liaudies, nuo darbo klasės trockistai negalėjo. Ir jie slėpė ją ne tik nuo darbo klasės, bet ir nuo trockistinės masės, ir ne tik nuo trockistinės masės, bet netgi nuo vadovaujančios viršūnėlės, susidedančios iš nedidelės 30 – 40 žmonių grupelės. Kai Radekas ir Piatakovas pareikalavo iš Trockio leidimo sušaukti mažąją 30 – 40 žmonių trockistų konferenciją, kad informuoti apie šios platformos pobūdį, Trockis jiems tai uždraudė, pasakęs, kad netikslinga kalbėti apie tikrąjį šios platformos pobūdį netgi mažai gaujelei trockistų, kadangi tokia „operacija“ gali iššaukti susiskaldymą[71].
„Politiniai veikėjai“, slepiantys savo požiūrį, savo platformą ne tik nuo darbo klasės, bet ir nuo trockistinės masės, ir ne tik nuo trockistinės masės, bet ir nuo trockistų viršūnėlė, – tokia šiuolaikinio trockizmo fizionomija“ (J.V. Stalinas. „Apie partinio darbo ir trockistų bei kitų dviveidžių likvidavimo priemonių trūkumus[72]“. Pranešimas ir Baigiamasis žodis VKP(b) CK plenume 1937 m. kovo 3 – 5[73]. „Partizdat“, 1937 m., 12, 13 psl.).
Kas gi tai per politinė platforma – koncepcija, apie kurios nuslėpimą buvo kalbama tame VKP(b) CK plenume? – Ogi vis ta pati Biblinė doktrina, jos bažnytiniu-kultiniu ir pasaulietiniu-marksistiniu atvaizdais. Ir tai patvirtino Zinovjevas savo elgesiu prieš sušaudant: kai jį tempė į bausmės vietą, jis inkštė, o paskui pradėjo murmėti sentestamentės-talmudistinės „maldos“ žodžius, kurie buvo nutraukti salvės. Ir šita doktrina, ir jos šeimininkai niekur nedingo iš globalios politikos; dar daugiau, kaip jų veiklos rezultatas, daugumos žmonių nerūpestingumo sąlygomis, ir susiklostė tos aplinkybės, kuriomis mes šiuo metu ir gyvename
„Reikia pabaigti su oportunistišku kilniadvasiškumu, kylančiu iš klaidingos prielaidos, kad kuo labiau augant mūsų jėgoms, priešas tarsi tampa rankinis ir nekenksmingas. Tokia prielaida iš esmės neteisinga. Ji yra atsiriaugėjimas dešinės pakraipos, tikinusios visus ir visą, kad priešai tylutėliai šliauš į socializmą, kad jie taps galų gale tikrais socialistais. Netinka bolševikams ilsėtis ant laurų ir tuščiažodžiauti. Ne kilniadvasiškumo mums reikia, o budrumo, tikrojo bolševikinio revoliucinio budrumo. Reikia atsiminti, kad kuo beviltiškesnė priešų padėtis, tuo noriau jie griebsis kraštutinių priemonių, kaip vienintelių priemonių pasmerktų jų kovoje prieš tarybinę valdžią. Reikia atsiminti ir būti budriems“ (citata iš uždaro laiško VKP(b) CK 1935 m. sausio 18, pateikta aukščiau cituotame J.V. Stalino pranešime „Apie partinio darbo ir trockistų bei kitų dviveidžių likvidavimo priemonių trūkumus“. Ten pat 7 psl.).
1999 m. rugsėjo 4 – 17,
Patikslinimai: 2000 m. gruodžio 16, 2001 m. vasario 28, 2001 m. kovo 8.
Vertimas į lietuvių kalbą: 2013 m. sausis – spalis.
Lietuviškai internete:
http://www.kob.lt/laikas-apie-stalina-pradedu-pasakojima/
Originalas rusų kalba internete: http://dotu.ru/2001/03/08/20010308-stalin/