Mūsų reikalas ir reikalai ne mūsų…

Notes

Mūsų reikalas ir reikalai ne mūsų… · перевод (Lietuvių) · раздел 5 из 5

Перевод исходного произведения; точность перевода оценивается отдельно.

Notes

Apie terminų „nacionalizmas“, „nacizmas“, „internacionalizmas“, „internacizmas“ reikšmę prašom skaityti TSRS VP darbe „Nacionalinių tarpusavio santykių problemų sprendimas Visuomenės saugumo koncepcijos rėmuose“ («Разрешение проблем национальных взаимоотношений в русле Концепции общественной безопасности» 2012 m.).

Paaiškinimus apie daugdievystę, jos esmę ir kilmę prašom skaityti Korane.

Taip tvirtina susivienijimo „Vsejasvetnaja gramota“ («Всеясветная грамота») atstovai, ir priežasčių prieštarauti šiam tvirtinimui mes neturime, juo labiau, kad artefaktus datuojamus milijonais metų amžiaus, žmonės randa per visą archeologijos, kaip mokslo, egzistavimo laikotarpį.

Klysti galima, nors ir nepageidautina. Tačiau užsispirti ir įsikibti į savo klaidas – neišvengiamai priveda prie leidimo klysti išeikvojimo...

Ji gali būti rekonstruota pagal pėdsakus jos paliktus kultūroje ir Žemėje.

Kadangi visi „hibridai“ tarp tautų ir tarp rasių gimdo vaisingus palikuonis.

Gyvuliškasis psichikos sandaros tipas turi modifikaciją: galvijo. Ypatybė suprantama iš priežodžio: „vilką kojos maitina“, o galviją – šeimininkas. Charakterizuojamas tuo, kad jo nuomone, jam visi ir viską privalo, o jis – niekam ir nieko neprivalo ir neįpareigotas, daryti kažką dėl savęs arba dėl kitų nepageidauja. „Botago ir saldainio“ metodas – tai vienintelė primonė įtraukti jį bet kurią veiklą.

Jaunystės pradžia – lytinių instinktų pabudimas, o pabaiga – genetinės programos išskleidžiančios organizmo struktūras darbo pabaiga.

Vedizmo kastų sistema – vienas iš pavyzdžių tokio visuomenės gyvenimo organizavimo sistemos būdo.

Prašom skaityti TSRS VP darbus „Apie rasines doktrinas: nepagrįstos, bet įtikinamos“ («О расовых доктринах: несостоятельны, но правдоподобны»), „Nacionalinių tarpusavio santykių problemų sprendimas Visuomenės saugumo koncepcijos vagoje“ («Разрешение проблем национальных взаимоотношений в русле Концепции общественной безопасности»), skyriuje - Apie „žmogaus žmogumi“ eksploatavimo sistemos likvidavimą daugiatautėje visuomenėje.

Tiems, kas gyvena valdomi antistaliniškų ir antibolševikinių išankstinių įsitikinimų, naudinga pamąstyti apie tai, kad „buvo Stalino epochoje“ ir „Stalinas kaltas“ - tai skirtingi iš esmės dalykai, todėl kad visuomenių gyvenime, taip pat, kaip ir gamtoje, įvykiai įvyksta po to, kai jau buvo juos iššaukusios priežastys. Laiko skirtumas tarp priežasčių ir pasekmių gali siekti tūkstantį metų ir daugiau.

Apie Meilę ir pseudomeilę prašom skaityti analitinius TSRS VP užrašus „Kodėl, kviesdamas link Dievovaldos, Vidinis Prediktorius nepriima Paskutiniojo Testamento?“ («Почему, призывая к Богодержавию, Внутренний Предиктор не приемлет Последний Завет?» 1999 m.).

Kaip skelbia aforizmas internete, „Titaniką“ pastatė profesionalai, o Nojaus arką – diletantas. Viskas teisingai, tačiau yra nutylėta: diletantas buvo vedamas Dievo, o profesionalai, statę „Titaniką“, buvo užtikrinti tuo, kad „šito laivo nesugebės paskandinti net pats Viešpats Dievas“.

Kaip Kristus, savo kūniškųjų amžininkų visuomenėje

Prašom skaityti Korane, 7 sura, 9 – 13 ajatai.

Jeigu konkrečiai, tai yra už ką reikia būti dėkingiems Hitleriui, Troškiui ir daugeliui kitų piktadarių. Jiems taipogi yra už ką pasakyti „ačiū“ todėl, be jų piktadarysčių daugelis dorovinių-pasaulėžiūros problemų taip ir liktų neišryškintos ir jų valdžia trukdytų tolimesniam žmonijos vystimuisi. Tačiau po to, kai jų piktadarystės buvo įvykdytos, protingam žmogui turėtų būti suprantama, kad jos - dorovinių-pasaulėžiūros problemų pasekmė ir todėl būtina aiškintis žmonių bei visuomenių dorovės ir psichikos kaip informacinių-algoritminių sistemų formavimosi istoriškai susiklosčiusiose kultūrose problemas. Ir tik tokia prasme VSK – pasekmė ir tęsinys ne tik Vieningojo Testamento, bet ir hitlerizmo, marksizmo-trockizmo, talmudizmo ar dar kažko panašaus, tačiau jokiu būdu ne dėl to, kad kažkurie VSK-jos teiginiai analogiški tiems ar kitiems praėjusių epochų ideologinių sistemų teiginiams. Jeigu hitlerizmas, marksizmas, talmudizmas bei kitos ideologijos, kuriomis vadovavosi daugybė žmonių praeityje susidėtų vien tik iš beprasmybių ir jose nebūt buvę gyvybingų teiginių, patvirtintų gyvenimiška praktika, tuomet viso tos ideologijos būtų likusios istorijoje pamirštų pamišėlių psichikos reikalu. Tie, kas praėjusiais laikais įžvelgė paslėptas problemas bei grėsmes, kurias šios problemos kėlė žmonių laimei, likusiųjų buvo laikomi pamišėliais; arba tai, dėl ko pastarieji bandė perspėti visuomenę, veikiant tradicinei kultūrai buvo priimama kaip Dievo lemtis, kurios neįmanoma išvengti: būtent taip dauguma reagavo į perspėjimus apie būsimas marksistinės revoliucijos pasekmes ir apie hitlerinės partijos atėjimo į valdžią Vokietijoje pasekmes. Ir šios piktadarystės realybe tapo tik dėl to, kad problemos nebuvo priimamos kaip problemos ir nebuvo pašalintos dar prieš tai, kai pasireiškė politikoje bei gyvenime.

Taip pagal nekurių tėvyninių neonacistų kultinius mitus:  1941 metų birželio 22-ąją Hitleris pradėjo karą turėdamas tikslą ne pavergti TSRS tautas ir sunaikinti perteklinius „nepilnaverčius gyventojus“, o siekdamas išvaduoti TSRS tautas iš „stalinistinės žydokratijos“.  Chatynę ir daugelį kitų kaimų kartu su jų gyventojais sudegino tarybiniai partizanai tam, kad diskredituoti Trečiojo reicho okupacinį režimą ir stimuliuoti partizaninio judėjimo veiklą, o Vermachtas vykdė baudžiamasias operacijas išskirtinai nutaikytas prieš partizanus bei jų pagalbininkus ir neorganizavo masinių represijų prieš taikius gyventojus okupuotose teritorijose.  Mirties stovyklas Vokietijoje ir Lenkijoje, išsaugotas po karo kaip memorialai, pastatė ne Trečiasis reichas, o TSRS pagal sionistų nurodymą, siekiant apšmeižti vokiškąjį nacional-socializmą.  Šiandien prieinami „Mein Kampf“ tekstai falsifikuoti po karo siekiant to paties tikslo – diskredituoti Hitlerį ir Trečiąjį Reichą.  Visa tai akivaizdu ir neginčijama.

Žodžių autorius – Andrejus Makarevičius, nepakeičiamas grupės „Mašyna vremeni“ („Laiko mašina“) dalyvis. Gimė 1953 metų gruodžio 11-ą Maskvoje, Vadimo Grigorjevičiaus Makarevičiaus (1924 – 1996) ir Ninos Markovnos Makarevič (mergautinė pavardė – Šmuilovič, 1926 – 1989).

Šis mitas laiko pavergęs ir „dangaus politikos“ („nebopolitika“) šalininkus, kurių vienas iš tikslų – Kinijos durninimas bibline stačiatikybe.

Toks tarpusavio abipusis neatitikimas gali rastis iš pat pradžių, tame tarpe būti iš pat pradžių užprogramuotas globaliojo viršjudėjinio prediktoriaus, o gali būti kaip pasekmė pačios visuomenės pasikeitimo, jos istorinio vystymosi eigoje, išliekant nepakitusiai ideologinei sistemai, kurios valdoma ji gyvavo nekurį laiką. Hitlerizmas – tai pavyzdys iš pat pradžių užprogramuoto, augančio tarpusavio neatitikimo. Besirėmusios bibline stačiatikybe Rusijos imperijos krachas – tai istorinio vystimosi proceso metu besikaupiančio abipusio tarpusavio neatitikimo tarp valdymo sistemos ir valdomo objekto pavyzdys.

Apie abipusio atitikimo tarp valdymo sistemos ir valdomo objekto įstatymo realizaciją visuomenės gyvenime – prašom skaityti TSRS VP darbą „Įvadas į konstitucinę teisę“ («Введение в конституционное право», 2013 m.).

Apie ateizmo atmainas prašom skaityti TSRS VP darbuose, konkrečiai, kad ir „Sociologijos pagrinduose“ (I dalis).

Šių užduočių spektras ir jų sprendimo metodai – apskritai yra vienas ir tas pats, nepriklausomai nuo to, kokioms politinėms jėgoms priklauso valstybinė valdžia: būtina užtikrinti biocenozių stabilumą; būtina užtikrinti sveikų kartų reprodukavimą; būtina užtikrinti naujų kartų auklėjimą atitinkantį tam tikrą ideologiją: būtina ekonomiškai aprūpinti viską, išvardintą aukščiau; būtina užtikrinti inovatyvų ekonomikos vystimasį – tiek tam, kad valstybės negalima būtų pavergti nei kriptokolonizacijos metodais, nei tiesiogine okupacija; - tiek tam, kad duotoji valstybė būtų globalizacijos įgyvendinimo instrumentu pagal kažkurią iš minios-„elito“ koncepciją arba alternatyvios globalizacijos koncepcijos atitinkančios VSK lyderė. Šiame rinkinyje tik ideologijų variantiškumas apsprendžia naujų kartų auklėjimo ir švietimo variantiškumą, kuris po to išsireiškia keliuose ir būduose iškelti ir išspręsti visus kitus įvardintus avlstybinio valdymo ir visuomeninės savivaldos uždavinius.

Kas liečia TSRS VP klaidas, tai klaidas šalinome daugiausiai patys su Dievo pagalba, savo pačių asmeninio vystimosi proceso metu. O visi priekaištai dėl klaidų, atseit esančių toje ar kitoje Visuomenės saugumo koncepcijos medžiagoje, deja, tačiau buvo arba demagogija, arba buvo nukreipti išsaugoti vienus ar kitus minios-„elitarizmo“ aspektus po VSK „stogu“.

Tokio tipo pareiškimų pavyzdžiai: atseit 60 % VSK teiginių ta ar kita forma yra išreikšti knygoje „Mein Kampf“; VSK – marksizmo vystimasis; VSK – chasidizmas gojams, jiems pritaikyta kabalos ir Matino Buberio idėjų adaptacija.

Apie tai prašom skaityti TSRS VP darbuose „Negyvasis vanduo“ (pradedant nuo pirmosios 1991 metų redakcijos) ir „Sociologijos pagrindai“ (3 tomas, skyrius, 11,3).

Prašom skaityti TSRS VP darbą „Liūdnas Atlantidos palikimas“ («Печальное наследие Атлантиды»).

Prašom apie tai skaityti TSRS VP analitiniuose užrašuose „Globalizacija: naujo etapo pradžia“ – serijoje „Apie dabartinį momentą“ Nr. 2 (109), 2013 m. kovas bei „Japonija ir Rusia: „prožektorizmas“? – arba „prediktoriaus-korektoriaus“ veikla?“ – serijoje „Apie dabartinį momentą“ Nr. 6 (54), 2006 m.

Vartotkurvystė (nuo rusiško „потреблядство“) – planetos resursų švaistymas be naudos vartojimo lenktynėse, turint tikslą demonstruoti hierarchinį statusą minios-„elito“ socialinėje organizacijoje.

Prašom skaityti I. Jefremovo „Jaučio valanda“ («Час быка», И.А.Ефремов).

„Negyvasis vanduo“, „„Sodas“ auga pats?..“, „Liūdnas Atlantidos palikimas“ («Мёртвая вода», «“Сад” растёт сам?..», «Печальное наследие Атлантиды»).

JAV Nepriklausomybės deklaracijoje (1776 m.) yra tokie žodžiai, su kuriais dauguma komentatorių nesusieja V.V. Putino straipsnio: „Mes remiamės ta akivaizdžia tiesa, kad visi žmonės yra sutverti lygūs (paryškinta mūsų cituojant) ir jų Kūrėjo jiems suteiktos neatimamos teisės, tarp kurių yra gyvybė, laisvė ir laimės siekis. Užtikrinti šioms teisėms žmonės steigia vyriausybes, savo įstatyminius įgaliojimus gaunančias su valdomųjų sutikimu. Tuo atveju, jeigu kokia nors vyriausybės forma tampa pražūtinga šiems tikslams, liaudis turi teisę pakeisti arba panaikinti ją ir įsteigti naują vyriausybę, pagrįstą tokiais valdžios organizavimo principais ir formomis, kurie, kaip jam atrodo, geriausiu būdu užtikrins žmonėms saugumą ir laimę“ (oficialus JAV vyriausybės tinklapis skirtas Nepriklausomybės deklaracijai ir JAV konstitucijai http://www.archives.gov/exhibits/charters/, ir rusiškas straipsnis http://www.diletant.ru/articles/1604197/). Faktiškai gi derėtų sieti V. V. Putino straipsnį ir JAV Nepriklausomybės deklaraciją, kadangi matriciniu-egregoriniu aspektu V. V. Putino straipsnis kabina JAV ištakas: paniekinti pradinį gyvenimo tikslą – jeigu jis buvo orientuotas į teisingumo įgyvendinimą – kelias į žlugimą...

Kaip galima suprasti iš cituojamos knygos konteksto (Dž. K. Gelbraitas. „Ekonominės teorijos ir visuomenės tikslai“ („Economics and the Public Purpose“), amerikietiškasis leidimas 1973 m.), „socializmu “ Dž. K. Gelbraitas vadina bet kurią socialinę-ekonominę sistemą, kurioje valstybinis valdymas dominuoja ekonomikoje, siekiant užtikrinti plačių gyventojų masių ekonominį ir kultūrinį aprūpinimą.

Sankt-Peterburgas, leidykla „Azbuka-klassika“ («Азбука-классика»), pasirašyta spaudai 2008.09.29. Knyga išleista priderinant prie užprogramuotos B. Obamos pergalės, kuriai buvo ruoštasi iš anksto. Kad spėtu laiku, reikėjo prieš kelis mėnesius organizuoti knygos vertimą ir leidimą. Apie šią knygą prašom skaityti TSRS VP analitinius užrašus „Biurokratinė neviltis Rusijoje ir globalusis projektas „Obama““ serijoje „Apie dabartinį momentą“ Nr. 11 (83), 2008 m. («Бюрократическая безнадёга в России и глобальный проект “Обама”»).

Andrejus Deviatovas. „Apie mūsų nesėkmių kinų fronte priežastis. Dar kartą apie naują ŠOS šalių bendradarbiavimo modelį“ (Андрей Девятов. «О причинах наших неудач на китайском фронте. Ещё раз о новой модели сотрудничества стран ШОС») http://www.peremeny.ru/books/osminog/8174.

Tai yra, liberalizmo civilizaciją – buržuazinio liberalizmo.